viršukalnis

viršùkalnis sm. (1) K, BzBkVII13, J.Jabl, Rtr, NdŽ, Srd; N, L, viršū́kalnis (1); KŽ žr. viršukalnė: Tai nepriderės mums stebėtis gavus iš kitos dar pasakos ištikimas žinias ir apie tokių aukštų kalnų klimatą: šaltį viršukalnyje, karštį jų apačioje LTII473(Bs). Viršūkalniai tebekyšo nedebesiuoti Vaižg. Esu priskaitęs viršukalnyje 130 kryžių rš.